clientelism

klientelizmas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos institucinės-funkcinės sandaros, visuomenės interesų atstovavimo ir viešosios politikos sprendimų priėmimo sistema, grindžiama asimetrinio valdžios galių paskirstymo ir asmeninio pavaldumo principais, kai politinio proceso veikėjams – globėjui ir klientui – sudaromos nelygiavertės veikimo sąlygos ir galimybės daryti įtaką. Būdingas kraštutinis vertikalus visuomenės interesų atstovavimas; politinio proceso veikėjų santykiams – abipusė priklausomybė ir asmeninis kliento pavaldumas. Klientelistinė sistema nepaiso paskirų socialinių grupių interesų, riboja jiems atstovaujančių organizacijų ar asociacijų savarankiškumą, teises, laisves ir pan. Tradicinis klientelizmas, vadinamoji patronažo sistema, labiau būdingas agrarinėms, valdinio kultūros visuomenėms, jose daugelį sprendimų (pvz., pareigūnų skyrimo, išteklių paskirstymo) priima globėjas, vadovaudamasis savo nuožiūra ir nekreipdamas dėmesio į bendrus visuomenės interesus ir poreikius. Italijoje tokia politinio proceso veikėjų santykių sistema vadinama parantelos terminu, reiškiančiu glaudžią ar net visuminę susietų interesų grupių ir vyraujančios (valdančiosios) partijos sąveiką. Ilgainiui kai kuriose politinėse sistemose klientelizmas evoliucionavo į neoklientelizmą (angl. neoclientelism), kai individualus globėjas pakeičiamas partija, galinčia priimti palankius grupinius politinius sprendimus. Klientelizmas nesuderinamas su liberaliosios demokratijos principais. Manoma, kad kai kurie jo sistemos elementai ar jų fragmentai daugiau ar mažiau būdingi visoms, pirmiausia trečiojo pasaulio šalių, politinėms sistemoms, taip pat postkomunistinėms šalims. atitikmenys: angl. clientelism ryšiai: susijęs terminas – interesų grupė susijęs terminas – korporatyvizmas susijęs terminas – pliuralizmas